Subdurinė hematoma: kas tai ir kaip atpažinti

pagal

Subdurinė hematoma – tai kraujo sankaupa tarp smegenų paviršiaus ir dura mater (kietosios smegenų dangalo), kurią sukelia kraujagyslių plyšimas po galvos trauma arba dėl kitų veiksnių. Nors dažniausiai susidaro po smūgio į galvą, subdurinė hematoma gali pasireikšti ir lėtine forma be aiškių trauminių smūgių. Laiku diagnozuota ir gydoma subdurinė hematoma gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti negrįžtamą smegenų pažeidimą.

Kas yra subdurinė hematoma?

  • Subdurinė reiškia „po dura mater“ – kraujas kaupiasi tarp dura mater ir arachnoidinės membranos.

  • Hematoma – kraujo sankaupa audinio ertmėje, kuri slėgia šalia esančius smegenų audinius.

Subdurinė hematoma skirstoma į dvi pagrindines formas:

  1. Ūminė subdurinė hematoma – simptomai pasireiškia per 72 valandas po traumos. Dažnai rimti galvos smegenų pažeidimai reikalauja skubios chirurginės intervencijos.

  2. Lėtinė subdurinė hematoma – simptomai gali išryškėti per kelias savaites ar mėnesius po nedidelės traumos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus.

Tipai pagal laiką ir sunkumą

Tipas Laikotarpis po traumos Intensyvumas ir eiga
Ūminė subdurinė hematoma Iki 72 val. Staigus smegenų spaudimas, greita progresija, aukštas mirtingumas be skubios intervencijos
Subūminė subdurinė hematoma 3–14 dienų Šiek tiek lėtesnė eiga, simptomai gali būti pavieniai, bet progresuoja
Lėtinė subdurinė hematoma Virš 14 dienų Gali vystytis savaites ar mėnesius, simptomai dažnai subtilūs (nuovargis, galvos skausmas)

Priežastys ir rizikos veiksniai

  1. Galvos trauma

    • Kritimas, eismo įvykiai, sporto traumos, smūgiai ar nukritus sunkiam daiktui.

  2. Senėjimas

    • Smegenys truputį susitraukia su amžiumi, ištemptos venos tarp dura mater ir smegenų paviršiaus yra labiau pažeidžiamos.

  3. Antikoaguliantų vartojimas

    • Kraujo krešėjimą slopinantys vaistai (varfarinas, heparinas, DOAC) padidina kraujavimo riziką net po nežymios traumos.

  4. Alkoholis ir cheminis apnuodijimas

    • Lėtinė alkoholio intoksikacija ir kitų medžiagų poveikis gali silpninti kraujagysles.

  5. Gydomosios procedūros

    • Skylės gręžimas ar kitos neurochirurginės operacijos kartais komplikuojasi subdurine hematoma.

Simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo hematomos tipo ir dydžio:

  • Ūmi

    • Staigus sąmonės netekimas arba koma

    • Sunki galvos trauma ir greitas būklės blogėjimas

    • Progresuojantys neurologiniai deficitas: silpnumas, vienos kūno pusės paralyžius, kalbos sutrikimai

    • Pablogėjęs kvėpavimas, nestabilus kraujospūdis

  • Subūminė ir lėtinė

    • Nuolatinis ar pasikartojantis galvos skausmas

    • Pykinimas, vėmimas

    • Nuovargis, mieguistumas, dirglumas

    • Atminties sutrikimai, sumaištis, dezorientacija

    • Lengvi raumenų silpnumo požymiai ar koordinacijos sutrikimai

    • Palaipsniui atsirandanti asimetrija veido raumenyse

Diagnostika

  1. Klinikinis vertinimas

    • Anamnezė (traumos faktas, vaistai)

    • Neurologinis tyrimas: Glasgow komos skalė, kalbos testai, jutimo ir motorikos vertinimas

  2. Vaizdinė diagnostika

    • Kompiuterinė tomografija (KT) – greitas metodas, rodantis skysčių kaupimą po kaukole ir smegenų poslinkius.

    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detalesnis vaizdas, ypač naudinga lėtinei subdurinei hematomai ir smegenų audinių pažeidimui vertinti.

  3. Kraujo tyrimai

    • Koagulograma (PT, aPTT, fibrinogenas) – įvertinti krešėjimo sugebėjimą.

    • Pilnas kraujo vaizdas, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai.

Gydymas

Ūmi subdurinė hematoma

  • Skubus chirurginis gydymas

    • Kraniotomija arba burr hole (skylės gręžimas kaukolėje), siekiant atleisti susikaupusį kraują ir sumažinti intrakranijinį spaudimą.

  • Intensyvioji terapija

    • Kvėpavimo palaikymas, kraujospūdžio kontrolė, diuretikai smegenų edema mažinti.

  • Antikoaguliantų neutralizacija

    • Jei pacientas vartojo varfariną, gali būti skiriamas vitaminu K arba protrombino kompleksas.

Subūminė ir lėtinė subdurinė hematoma

  • Stebėjimas

    • Mažesnės hematomos gali būti stebimos reguliariais KT tyrimais, neurologiniais vertinimais.

  • Endoskopinė ar burr hole drenažas

    • Mažiau invazyvūs metodai kraujo nutekėjimui.

  • Reabilitacija

    • Fizinė, kalbos terapija, kognityvinės funkcijos atstatymas.

Prognozė ir komplikacijos

  • Prognozė priklauso nuo hematomos dydžio, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir laiko iki gydymo pradžios.

  • Komplikacijos: infekcijos, epilepsija (pooperacinė), lėtinė neurologinė negalia (hemiparezė, pažinimo sutrikimai), pasikartojantis kraujavimas.

Prevencija

  1. Saugus elgesys

    • Naudoti apsaugos priemones sporto, darbo metu (šalmai, apsauginiai šalmai).

  2. Vaistų peržiūra

    • Reguliariai tikrinti antikoaguliantų dozes, krešėjimo rodiklius.

  3. Sveikas gyvenimo būdas

    • Kontroliuoti kraujospūdį, vengti lėtinio alkoholio vartojimo.

  4. Laikytis gydytojo nurodymų

    • Po galvos traumų stebėti simptomus ir nedelsti kreiptis į medikus.

Išvada

Subdurinė hematoma – potencialiai pavojinga gyvybei būklė, reikalaujanti skubios diagnostikos ir gydymo. Žinojimas apie simptomus ir rizikos veiksnius padeda greičiau atpažinti pavojų ir užtikrinti efektyvų gydymą. Laiku atlikta vaizdinė diagnostika ir tinkamas invazinis ar konservatyvus gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. Jei įtariate subdurinę hematomą – nedelsdami kreipkitės į medikus.

Parašykite komentarą